www.pershefca.de

 

Balina

Qendra
 
Historia

Symbolet

Demografia

Kultura

 
Multimedia

Foto

Video

 
Komunikim

Forum

Libri Miqve

Kontakt

 

Aktualizim i fundit

03.10.2007 18:50

 

 

 

Veēoritė Demografike tė Komunės sė Tearcės

 

 

Pėrmbajtja:

     Parathėnie…………..…………………………………………… .……….3

1.  HYRJE..........................................................................................… ………4

 
2. POZITA GJEOGRAFIKE E KOMUNĖS SĖ TEARCĖS.........................8
 
3. VEĒORITĖ FIZIKO-GJEOGRAFIKE...............................................….10

3.1.Relievi…………….........................................................................……….10

3.2.Klima....…...........................................................................……..………..10

3.3.Veēoritė Hidrografike..........................................................……………..12

3.4.Bota bimore dhe shtazore......................................... ...............………….13

 

4. PĖRHAPJA HAPSINORE E VENDBANIMEVE.......................……….15

 

5.VEĒORITĖ DEMOGRAFIKE TĖ POPULLSISĖ...………..……..……18   

5.1.Autoktonia dhe prejardhja e popullsisė.......................................………18

5.2.Lėvizja e numrit tė popullsisė...................................................………….19

5.3.Lėvizja natyrore e popullsisė………….. ................. ....................………26

5.4.Nataliteti (lindshmėri)…...……………………………………………….26

5.5.Mortaliteti (vdekshmėria) ..................................................……………...28

5.6.Shtimi Natyror ....................................................................……………...29

 

6. NUMRI DHE STRUKTURA E POPULLSISĖ..............................……...31

6.1Numri dhe struktura familjare…………………......................................31

6.2.Struktura e popullsisė sipas gjinisė.........................................…………...33

6.3.Struktura e popullsisė sipas moshės...............................................……..35

6.4.Struktura kombėtare…………………………  ……………….………...36

6.5.Struktura arsimore dhe kualifikuese……………………………...…….41

6.6.Struktura ekonomike dhe punėsimi…………………………...………...44

 

7. MIGRIMET E POPULLSISĖ..........................................……… …… ….47

7.1.Migrimet e Pėrhershme......................................................……………...48

7.1. a)Migrimet e mbrendshme………………………………………….…..48

7.1. b)Migrimet e jashtme……………………………………………….. .....49

7.2.Migrimet e Pėrkohshme..........................................................……… ….50

7.2. a)Migrimet vjetore…………………………………………………..…..50

7.2. b)Migrimet mujore-sezonale………………………………………...….51     

7 .2. c)Migrimet ditore…………………………………………………….…51

 

8. ZHVILLIMI PERSPEKTIV……………………………………..….53

 

9.LITERATURA…………………………………………………………..57

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

PARATHĖNIE

 

Duke menduar se do tė jap njė kontribut me kėtė punim diplome u pėrcaktova pėr njė studim nė fushėn e demografisė duke pasur parasysh rėndėsinė e shkencės sė demografisė dhe problemet demografike qė i kemi prezent gjithkund si popull shqiptarė do tė trajtoj “Veēoritė demografike tė Komunės sė Tearcės”.

Pasi jetoj nė kėtė rreth mendoj se me kėtė temė do tė ndihmoj rrethin tim, veten time dhe se do tė jap njė kontribut pėr katedrėn gjeografisė nė Universitetin e Tetovės duke e pajisur bibliotekėn e kėsaj katedre, me kėtė teme pėr t’ju ndihmuar edhe studentėve tė cilėt vinė pas nesh, dhe gjithė atyre qė u intereson kjo temė.

Pėr kėtė falenderoj tė gjithė duke filluar prej prindėrve tė mi, falenderoj shumė mentorin tim tė nderuar Prof. Mr. Fauzi Skenderi i cili ishte i palodhėshėm duke mė udhėhequr nė punimin e kėsaj teme, gjithashtu falenderoj shumė shokėt e mi tė cilėt mė ndihmuan rreth kėsaj teme. 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1. HYRJE

 

Territori i Komunės sė Tearcės ėshtė i banuar qysh nė kohėn antike, kėto troje kanė qenė tė banuara nga paraardhėsit e popullit shqiptarė Ilirėt, nė kėto anė ku shtrihet edhe Komuna e Tearcės kanė jetuar disa fise Ilire mund tė pėrmendim fisin Penest tė cilėt pėr herė tė parė pėrmenden nė vitet 170-169 p.e.r.si qendra kryesore kishin qytetet Uskana-Kėrēova dhe Oeneu-Tetova e sotme1.

Banorėt e kėtyre trojeve prej fillimit tė banimit tė kėsaj ane, gjegjėsisht Komunės sė Tearcės kaluan nėpėr tė gjitha periudhat dhe sundimet e perandorive dhe fuqive tė ndryshme. Nė fillim fiset Ilire tė kėtij territori (Komuna e Tearcės) pėrfshihet nga sundimi i Perandorisė Romake, nė atė kohė popullsia e kėsaj ane mer besimin krishter. Mė vonė me ardhjen dhe sundimin e Perandorisė Osmane shek. XIV, popullsia dalngadalė kalon nė besimin islam qė ėshtė edhe nė ditėt e sotme2.

Gjatė sundimit tė Perandorisė Osmane Komuna e Tearcės i takonte Vilajetit tė Kosovės.  Pėrderisa ka qenė nėn sundimin e perendorive tė ndryshme kuptohet qė ka pasur edhe mjaft luftėra, qė janė bėrė ndėrmjet pushtuesve dhe popullatės vendase ku ka patur humbje mjaft tė mėdha nė njerėz, luftėrat janė bėrė pėr tu ēliruar nga sunduesit. Pas luftėrave tė fundit qė ndodhėn me Perandorinė Osmane nė vitin 1913 u mbajt  konferenca e Londrės, sipas kufijve politik qė u vendosėn nė atė kohė tė cilėt nuk pėrputheshin me kufijtė etnik, Komuna e Tearcės nė pėrbėrje tė Komunės urbane tė Tetovės ngelėn nėn sundimin e SKS. Ushtria sėrbe nė kėtė kohė ushtroi dhunė tė egėr ku vrau dhe masakroi shumė banorė tė cilėt ishin shqiptarė tė kėsaj Komune.

Lufta e Dytė Botėrore (1941-1945) e pėrfshiu edhe Komunėn e Tearcės ku nė atė kohė pėrbėhej prej mė shumė vendbanimeve (fshatrave), gjatė kėsaj lufte kėto vendbanime u ndanė nė dy pjesė, nė atė lindore dhe perėndimore, kėto i ndante kufiri i vendosur nė fshatin Nepreshten tė kėsaj Komune3. Fshatrat e pjesės perendimore ngelėn nėn sundimin Italian, kurse ato tė pjesės lindore ku pėrfshiheshin mė shumė fshatra ngelėn nėn sundimin Bullgar. Po ashtu edhe gjatė kėsaj periudhe popullata shqiptare e Komunės sė Tearcės ishte nė shėnjestėr tė terrorit tė ushtrisė Bullgare tė cilėt vranė, masakruan, dhe plaēkitėn popullatėn vendase tė kėtyre anėve, si argument mund tė pėrmendim vrasjen e Sulejman Nuhiut dhe Zulqufli Qazimit nga fsh.Pėrshefcė4.

Mė vonė nė vitin 1944, disa banorė tė kėsaj komune u masakruan nė fabrikėn e duhanit  (Monopoli) nė Tetovė, nė vitin 1945 ushtria serbe pushkatoi pėrnjėherė te shkolla e fshatit Tearcė 7 banorė shqiptarė tė kėtij fshati. Tė gjithė kėto vrasje qė iu bėheshin popullatės shqitare, gjithmonė kanė qenė tė ndihmuara por edhe tė nxitura nga sllavomaqedonasit tė cilėt jetonin nė kėto vendbanime. Pas mbarimit tė Luftės sė Dytė Botėrore 1945 me formimin e shtetit tė Jugosllavisė me ndarjet territoriale qė bėhen nė atė kohė, Komuna e Tearcės si komunė rrurale nė pėrbėrje tė rrethit tė komunės urbane tė Tetovės, pėrfshin nė vete njė territor shumė mė tė gjėrė edhe ate fshatrat si vijojn: Jazhincė, Rogaēevė, Starasellė, Bellovisht, Vratnicė, Orashė, Orashė e Poshtme, Odri, Parca, Dobroshti, Nerashti, Gllogja, Pėrshefca, Jelloshniku, Tearca, Sllatina, Brezna, Leshka, Nepreshteni, Otunja, Setole, Shemshovė, Ozormishti, Rataja, Rotincė,

Tudenca, Siriēina, Prelubishti, Zhillca, Podbregi, Kopanica, Jegunovca, me seli nė fshatin Tearcė5. Kjo ndarje administrative  ka zgjatur deri nė vitin 1964 ku pastaj i kthehet juridikisht Komunės sė Tetovės, si edhe shumė rrethe tjera rurale tė kėsaj ane. Tani kėto fshatra pėrfshihen nėpėr tre komuna tė ndryshme.

Mė vonė nė vitin 1990 ndodhi shkatėrimi i ish RSFJ-sė,R.e Maqedonisė formohet shtet i pavarur si IRJM (FYROM). Nė tetor tė vitit 1996 Kuvendi i RM-sė miratoi ligjin pėr ndarjen territoriale tė Republikės. Sipas kėsaj ndarje u formuan 123 komuna nė mesin e tyre gjendet edhe Komuna e Tearcės, si komunė rurale. Kjo dhe komunat tjera si: Komuna e Xhepēishtit, Zhelinės,  Kamjanit, Bogovinės, Bėrvenicės, Shipkovicės, Jegunovcės dhe Vratnicės si qendėr komunale urbane e kanė Tetovėn. Kėto komuna bėjnė pjesė nė Pollogun e Poshtėm. Me kėtė ndarje Komuna e Tearcės pėrfshinė 13 fshatra (vendbanime) dhe ka njė sipėrfaqe prej 136.9 km2 dhe popullsi prej 22454 banorė, qė pėrbėn 1.11 % tė popullsisė sė pėrgjithshme tė R.M-sė 2022547, dendėsia mesatare arin 164.0 ban\km2 (2002). Selia e komunės gjendet nė fshatin me tė njejtin emėr. Pasi tani e kemi kėtė ndarje administrative tė komunės, punimi iu kushtohet kėtyre venbanimve pėr tė cilėt do tė pasqyrohen veēoritė fiziko-gjeografike dhe veēoritė demografike nė mėnyrė mė tė zgjeruar. Gjithashtu edhe kjo periudhė prej pavarsimit tė R M-sė e kėndej, ka qenė me ngjarje tė rėndėsishme pėr rajonin dhe Komunėn e Tearcės, e cila me fillimin e luftės nė Kosovė mes UĒK-sė (Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės) dhe gjithė forcave tė armatosura serbe nė vitin 1998 ka luajtur njė rol shumė tė rėndėsishėn nė gjitha aspektet edhe nė strehimin e shumė shqiptarėve nga Kosova tė cilėt ishin viktimė e fushtės sė gjėrė tė spastrimit etnik, e cila u urdhėrua nga ish dikatori serb Sllobodan Millosheviq.  

Dhe si njgjarje e fundit mė e freskėt pėr kėtė vend dhe mė gjėrė ishte lufta e cila filloi nė kalanė e Tetovės mė 14 mars 2001 mes UĒK_sė (Ushtrisė Ēlirimtare Kombėtare) nė njėrėn anė dhe forcat e armatosura tė sllavomaqedonasėve nė anėn tjetėr. Komuna e Tearcės u pėrfshi edhe nė kėtė luftė dhe u shpall si zonė e lirė qė kontrollohej nga UĒK, pas disa betejave tė ashpra me fitore qė bėri Brigada 112 Mujdin Aliu, nė fshatin Leshkė dhe Tearcė tė kėsaj komune. 

 


 

Foto.1. Panorama e fshatrave tė Komunės sė Tearcės.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2. POZITA GJEOGRAFIKE E KOMUNĖS SĖ TEARCĖS

 

Komuna e Tearcės shtrihet nė pjesėn veriperėndimore tė R. Maqedonisė, territori i saj pėrfshin sipėrfaqe tė fushėgropės sė Pollogut dhe tė malit Sharr. Ka drejtim tė shtrirjes LP-VJ, territori ka karakter ultėsinoro-kodrinoro-malorė, sipas ndarjes territoriale tė fushėgropės sė Pollogut. Komuna e Tearcės bėn pjesė nė territorin e Pollogut tė Poshtėm ku gjithsejt gjenden 10 komuna.

Komuna e Tearcės nė kėtė pozitė gjeografike kufizohet me kėto komuna: Nga ana lindore me Komunėn e Vratnicės, nga jugu me Komunėn e Jegunovcės, nga perendimi me Komunėn e Xhepēishtit, nga ana veriore kufiri shtrihet me Kosovėn ku pėrbėn edhe kufirin shtetėrorė tė Maqedonisė dhe Kosovės.

Nė suaza tė kėtyre kufijve Komuna e Tearcės pėrfshin njė sipėrfaqe prej 136.9 km.2 qė zen 0.53 % prej territorit tė pėrgjithshėm tė R M-sė 25 713 km 2. Llogaritet nė komunat mesatare tė vendit. Nėpėr kėtė komunė kalon rruga kryesore magjistralja Tetovė-Ferizaj e cila nėpėrmes vendkalimit kufitarė Jazhincė e lidh Maqedoninė me Kosovėn, ėshtė rruga e vetme e cila nėpėrmes malit Sharr na lidh me Kosovėn, kjo rrugė gjithashtu lidh Komunėn e Tearcės me Komunat tjera dhe vendbanimet e tė njejtės komunė nė mes veti.

Magjistralja Tetovė-Ferizaj ka rėndėsi tė madhe pėr kėtė rajon tė R.M-sė dhe bėn qė Komuna e Tearcės tė ketė njė pozitė tė favorshme gjeografike-komunikative, pozita e kėtillė bazohet edhe nė shumė faktorė tjerė si: Pėrfshirja e njė pjese tė mirė tė sipėrfaqes sė masivit tė Sharrit dhe fushėgropės sė Pollogut.Sipas pozitės gjeografike qė ka, komuna ėshtė mirė e organizuar dhe nuk ballafaqohet me probleme, veē atyre socio-ekonomike qė ballafaqohen banorėt e kėsaj komune si dhe nė pėrgjithėsi nė rajon.

 

 

Harta 1. Harta e Komunės sė Tearcės.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

                              

 

 

 

 

 

 

 

3. VEĒORITE  FIZIKO-GJEOGRAFIKE

3.1.Relievi

Nė Komunėn e Tearcės dallohen format e relievit ultėsinorė, kodrinorė dhe malorė, ka tė pėrfaqsuara edhe forma tjera tė relievit si: lugina lumore, rafshnalta etj. Njė pjesė bukur tė madhe tė territorit zė mali Sharr me format e larmishme tė tij (rafshnalta, male tė ulta, tė mesme dhe tė larta) dhe me shpatet e larta, maja mė e lartė e Sharrit qė gjendet nė Komunėn e Tearcės ėshtė “Ēaushica“ 2 640 m mbi nivelin e detit. Gjithashtu pjesa tjetėr e relievit pėrfaqėsohet nga format fushore tė fushėgropės sė Pollogut tė poshtėm, e cila ėshtė formuar nė kohėn mė tė hershme gjeologjike nga lėvizjet tektonike ulėse, kur dhe ėshtė formuar depresioni i Pollogut.  

Mund tė konstatohet se relievi i Komunės sė Tearcės nga aspekti hipsometrik dhe orografik ėshtė i ndrishueshėm, sepse ka forma tė ndryshme tė relievit dhe sipėrfaqe ultėsinorė, kodrinorė dhe malorė.

3. 2. Klima

Si mungesė e rrjetit tė stacioneve meteorologjike, pėr klimėn e Komunės sė Tearcės duhet mbėshtetur nė rajon mė tė gjėrė gjeografik, nė kėtė pjesė tė R M_sė mbizotrojnė dy tipa klimatik: Tipi i klimės sė mesme kontinentale dhe klima malore nė viset me lartėsi mbidetare mbi 1000 m.

Pėr territorin e Komunės sė Tearcės duhet tė mbėshtetemi nė tipin klimatik tė fushėgropės sė Pollogut, me ndryshim nė viset e larta tė Sharrit mbi 1000 m lartėsi mbidetare ku mbizotron klima malore.

Nė viset e banuara dhe ku janė tė pėrhapura tokat punuese mbizotėron klima e fushėgropės sė Pollogut, vlerat mesatare vjetore tė temperaturės sė ajrit kėtu janė 11.3oC. Muaji mė i nxehtė ėshtė korriku me tem. mesatare mujore 22. 4oC, ndėrsa muaji mė i ftohtė ėshtė janari me tem. mesatare mujore -1.2oC. Temperaturat ekstreme mė tė larta arrinė deri nė 46oC, ndėrsa ato mė tė ultat arinė deri nė –27oC qė do tė thotė se amplituda e tem. ėshtė shumė e madhe (73oC) qė i pėrgjigjet klimės kontinentale. Element tjetėr i rėndėsishėm pėr veēoritė klimatike nė rajon janė reshjet atmosferike, nė Pollog mesatarisht nė vit bien 700-1000 mm3. Muaji me reshje mė tė mėdha ėshtė muaji nėntor nė tė cilin sasia mesatare mujore e reshjeve arijnė 102.8 mm3, ndėrsa muaji me mė pak reshje ėshtė muaji gusht me 35 mm3. Nė kėtė rajon gjatė stinės sė dimrit kryesisht bien reshje tė ngurta dėbore. Ėshtė karakteristike se dėbora ne viset mė tė larta malore tė Sharrit qėndron deri vonė nė stinėn e pranverės, deri nė muajin maj. Trashėsia e borės arin edhe nė  2 m.

Element tjetėr klimatik nė kėtė hapėsirė gjeografike ėshtė edhe era. Era qė shfaqet mė shpesh ėshtė ajo e cila vin prej Sharrit, qė fryn prej anės veriore, gjatė gjithė vitit, me shpejtėsinė mesatare 26m/s. Era tjetėr qė paraqitet nė kėtė komunė ėshtė edhe era lokale, qė formohet mbrenda fushėgropės sė Pollogut, si rezulltat i ngrohjes jo tė njejtė tė ajrit nė fushėgropė dhe malet pėrreth.

Nė Pollog poashtu edhe nė kėtė komunė gjatė vitit paraqiten ditė me mjegulla, kryesishtė gjatė stinės sė dimrit. Numri mesatar vjetor i ditėve me mjegulla ėshtė 33 ditė6.

3. 3. Veēoritė hidrografike

Rrjeti hidrografik i Komunės sė Tearcės ėshtė i pasur me ujra tė shumtė, si ato sipėrfaqsorė edhe me ujra nėntoksorė, veēoritė hidrografike tė komunės janė tė lidhura ngushtė me pėrbėrjen gjeologjike dhe strukturėn relievore. Meqė territori i komunės nga aspekti topografik hapėsinor shtrihet nė masivin e Sharrit dhe nė ultėsirėn e Pollogut, lumejt e kėtij territori derdhen nė lumin Vardar dhe bashkė me tė i takojnė pellgut tė detit Egje.

Si rrjedhje tjera hidrografike sipėrfaqėsore janė edhe pėrenjtė e shumtė. Nė teritorin e kėsaj komune ndodhen edhe disa liqene akullnajore tė Sharrit (i cili gjithsejt ka 27 liqene akullnajore). Gjithashtu ka edhe shumė burime qė ndodhen nė Pollog dhe nė Sharr njė nga ato ėshtė burim mineral i cili buron nė vendin e quajtur “Bigurė” afėr fshatit Sllatinė, ky ujė pėrdoret edhe pėr shėrimin e disa sėmundjeve shėndetsore.  

Lumi mė i madh dhe kryesorė i kėsaj komune ėshtė Lumbardhi(Bistrica) i cili rjedh prej majes Bistrica tė Sharrit dhe derdhet nė lumin Vardar, lumej tjerė janė: Lumi I Odrit, i Dobroshtit, i Sllatinės dhe lumi i Leshkės.

Nė bazė tė relievit, rrjedhjes sė lumejve dhe qėndrueshmėrisė sė ujit nė Komunėn e Tearcės ekzistojnė tre lloje lumejsh: Lumej tė pėrhershėm tė cilėt kanė ujė regullisht gjatė tėrė vitit. Lumej periodik tė cilėt kanė ujė njė peridhė tė caktuar gjatė vitit (gjatė njė stine). Dhe  lumej me rrjedhje tė pėrkohshme, nė kėtė territor janė pėrenjtė tė cilėt rrjedhin njė kohė tė shkurtėr, vetėm gjatė reshjeve tė shiut ose gjatė shkrirjes sė borės.  

Rregjimi i ushqimit tė kėtyre lumejve kryesisht ėshtė nga reshjet atmosferike dhe burimeve. Mund tė konstatohet se territori i Komunės sė Tearcės ka ujė tė

mjaftueshėm pėr nevojat e popullatės, ku furnizohen me ujė tė pastėr nga Sharri pėr pije dhe nevoja tjera me rrjet ēeshmash, i cili ėshtė i instaluar nėpėr ēdo shtėpi nė tė gjithė vendbanimet.

Gjithashtu ka ujė tė mjaftueshėm pėr ujtjen e tokave punuese, toka tė cilat janė mjaft produktive, konfiguracioni i terrenit me rrjet kanalesh mundėson uitjen e gjithė sipėrfaqes sė tokave punuese (arave) qė ka kjo komunė.    

 

3.4.Bota bimore dhe shtazore

Komuna e Tearcės nė hapėsirėn ku shtrihet ka kushte tė volitshme pėr zhvillimin e botės bimore dhe shtazore. Ky territor ėshtė i pasur me shumė lloje tė bimėve dhe tė shtazėve. Kjo komunė ėshtė e pasur me sipėrfaqe tė pyllėzuara, ku kemi tė pėrfaqėsuara shumė lloje tė drujve gjethėrėnėse dhe gjethėgjilpėrore (halorė) si: Ahu, dushku, plepi, shkoza, lipa, shelgu etj. Nga drunjtė frutorė rriten dhe kultivohen: Mollat, dardhat, qershitė, vishnjat, thėnat,

kajsitė, pjeshkat, kumbullat, hardhia e rrushit, arrat, gėshtenjat etj. Prej drunjėve gjethėmbajtės (shkuret), rriten: bredhi, pisha, dėllinja etj.

Nga kulturat bujqėsore kultivohen: Drithėrat (gruri, misri, elbi). Bimėt foragjere (kryesisht Jonxha). Perimet (speca, patate, domate, lakra etj). I gjithė territori ėshtė i mbuluar me kullosa.

Nga kafshėt e egra kėtu jetojė: Ariu, ujku, deri i egėr, dhelpra, ketri, lepuri dhe lloje tė ndryshme tė shpezėve. Ndėrsa prej kafshėve tė buta jetojnė: Gjedhet, delet, dhitė dhe kuajtė.

     

 

 

4.Pėrhapja hapsinore e vendbanimeve

 

Ky rajon ku shtrihet Komuna e Tearcės ėshtė i banuar qysh nė kohrat mė tė hershme, nė tė kaluarėn stili i ndėrtimit dhe i organizimit tė fshatrave i ka takuar ndėrtimit dhe arqitekturės sė vjetėr, ndėrsa nė ditėt e sotme aplikohet ndėrtimi modern dhe i arqitekturės bashkėkohore.

Fshatrat e kėsaj ane janė ndėr vendbanimet e para psh: Fshati Parcė nga e ka marė edhe emrin e vet PARCA (PAR + CA) qė nėnkupton “TĖ PARĖT“ ka ekzistuar qė nė kohėn kur fushėgropa e Pollogut ka qenė liqen i mbushur me ujė7. Gjithashtu edhe disa mbeturina (fosile) tė njė fshati tė asaj kohe qė ndodhet nė Sharr mbi fshatin Pėrshefcė te vendi i quajtur “PESHTERA“ afėr rrjedhės sė lumit Bistrica, dėshmojnė se nė territorin e kėsaj komune ka pasur vendbanime shumė herėt. Pėrhapja e vendbanimeve, ėshtė e organizuar nė fshatra, Komuna e Tearcės ėshtė komunė rrurale. Kėto fshatra nė mes veti dallohen pėr nga madhėsia, numri i banorėve dhe lartėsia mbidetare. Kurse sipas tipit nuk ndryshojnė janė tė gjithė fshatra tė dendur, ku shtėpitė i kanė tė ndėrtuara dendur njėra pranė tjetrės.

Karakteristikė qė ėshtė pėr kėtė komunė edhe pėr gjithė Pollogun, por jo nė gjitha komunat, ėshtė ajo se fshatrat e kėsj komune janė shumė afėr njėri pranė tjetrit dhe se pjesa mė e madhe e tyre janė tė vendosur rrėzė malit Sharr, pėrpara tyre e kanė Pollogun, pėrpos katėr fshatrave malorė qė janė nė lartėsi mbidetare mė tė madhe si: Parca, Jelloshniku, Brezna dhe  Varvara, dhe fshati Nerasht i cili ndodhet nė pjesėn juglindore tė Komunės sė Tearcės.

Kjo strategji e vendosjes sė shtėpive nė rrėzė tė Sharrit me shpinė kah mali dhe fytyrė kah Pollogu, ka qenė e tė parėve tanė dhe me shumė rėndėsi, qėllimi ka qenė qė tė mos ndėrtohet nė sipėrfaqet e tokave punuese dhe gjithashtu pyjet tė jenė afėr fshatit. Fshatrat e kėsaj komune janė tė lidhura njėri me tjetrin me rrugė tė asfaltuara, veēanėrisht lidhje mė tė mirė kanė fshatrat qė shtrihen rrėzė malit si: Fshati Odėr, Dobrosht, Gllogjė, Pėrshefcė, Tearcė, Sllatinė, Leshkė, Nepreshten. Kėto fshatra mes veti i lidh magjistralja Tetovė–Jazhincė, e cila kalon nė fund tė kėtyre fshatrave, gjithashtu tė gjitha fshatrat lidhen mes veti edhe me rrugė lokale tė asfaltuara, kurse rrugėt brenda infrastrukturės sė fshatrave janė tė asfaltuara mbi 90 %.

Komuna e Tearcės nė territorin e saj pėrfshin 13 fshatra, qė do tė thotė pėrfshin 0.8 % tė fshatrave tė R M_sė e cila ka 1 644. Nga kėto vendbanime numėr mė tė madh tė banoorėve ka fshati Sllatinė 3 893 nė vit. 1994, ndėrsa selia e komunės ndodhet nė fshatin Tearcė.Fshatrat janė tė vendosura nė lartėsi tė ndryshme mbidetare, ato bėjnė pjesė nė grupin e fshatrave rafshinorė, kodrinorė dhe malorė.

Nga tabela nė vijim shohim se fshatrat janė me dallime tė vogla pėr sa i pėrket lartėsisė mbidetare (veēmas atyre malore), dhe sipėrfaqes, dallime mė tė mėdha hasen nė numrin e shtėpive. Fshati me lartėsi mbidetare mė tė madhe ėshtė Parca me lartsi 1040 m mbi nivelin e detit, kurse mė i ulėt ėshtė fshati Nepreshten me lartėsi 520 m mbi nivelin e detit, dallimi ėshtė 520 m. Fshati me sipėrfaqe mė tė madhe ėshtė Tearca me 31.8 km 2, kurse me sipėrfaqe mė tė vogėl ėshtė fshati Gllogjė  4 km 2. Fshati me numėr mė tė madh tė shtėpive ėshtė Tearca 794 shtėpi (1994), kurse fshati Parcė nuk ka asnjė shtėpi, ai ėshtė shpėrngulur tėrėsisht prej vitit 1971.

 

 

 

 Foto 2. Pėrshefca

 

Tabela 1. Numri i vendbanimeve, i shtėpive, sipėrfaqja dhe lartėsia mbidetare e Komunės sė Tearcės sipas regjistrimit 1994.

 

 

 

  Fshatrat

Numri i

Shtėpive

Sipėrfaqja

  nė  km 2

Lartėsia mbidetare nė   ( m )

 

1.Tearca

  794

   31.8

   540

 

2.Pėrshevca

  397

   5.4

   550

 

3.Gllogja

  275

    4.0

   540

 

4.Dobrosshti

  579

    18.2

   540

 

5.Nerashti

  569

    9.7

   530

 

6. Odri

  340

    11

   650

 

7. Parca

 

    7.0

   1040  

 

8. Jelloshniku

   163

    8.4

   900

 

9. Sllatina

   612

    6.6

   540

 

10.Brezna

   64

    13.7

   1000  

 

11.Leshka

   163

    9.8

   560

 

12.Varvara

    50

    6.5

   830

 

13.Nepreshteni

    291

    4.8

   520

 

Gjithsejt Komuna

4 106

 136.9

 

Burimi:  Nga “Enciklopedia na sellata vo Republika Makedonija”  Skopje 1998 Mitko Panov.

 

 

 

 

 

 

 

 

5. VEĒORITĖ  DEMOGRAFIKE TĖ POPULLSISĖ

5.1.Autoktonia dhe Prejardhja e Popullsisė

 

Popullsia e parė e kėtij rajoni kanė qenė Ilirėt, tė cilėt kėtu kanė jetuar nė kohėrat mė tė hershme. Kėtu para erės sė re ka jetuar fisi PENEST. Ky fis jetonte nė rrjedhjen e sipėrme tė Vardarit dhe gjatė rrjedhjes sė Drinit tė Zi. Si qendėr kryesore tė asaj kohe ishin qytetet Oenea-Tetova e sotme, Uskana-Kėrēova e sotme etj8. Pėr kėto tė dhėna flasin shumė burimet historike, dmth se popullsia shqipėtare e Komunės sė Tearcės janė vendase, popullsi autoktone e kėtyre trojeve. Mė vonė nga nėnshtrimin e perandorisė Romake fiset Ilire u krishteruan. Por me ndarjen e kėsaj perandorie nė vitin 395 nė atė perendimore Romake dhe atė Lindore Bizantine edhe fisi Ilir u nda nė dy sekte, nė ato katolik nėn Perendorinė Romake dhe Ortodokse nėn Perandorinė Bizantine. Territori i Komunės sė Tearcės–Tetovės mbeti nėn ndikimin e perandorisė Bizantine, por Ilirėt e vazhduan besimin katolik, kjo ka zgjatur deri vonė te popullsia shqiptare, pėr kėtė na flasin edhe disa argumente tė cilat mbėshteten nė ekzistimin e disa kishave tė lashta qė ndodhen nė kėtė komunė,  psh njė gjendet nė fsh. Pėrshefcė, Tearcė, dhe njė tjetėr qė daton prej mė herėt ėshtė mbi fshatin Pėrshefcė nė kodrat e Sharrit, ku edhe ka qenė njė vendbanim Ilir, ndėr tė parėt e kėtij rajoni.

Ardhja dhe kolonizimet nga popullsia sllave ka filluar nė shek. VII. Prej kėsaj kohe ka filluar edhe terrori i sllavėve ndaj shqiptarėve autokton, ku deri nė ditėt e sotme kanė bėrė mjaft dėme si nė pikėpamje ekonomike ashtu edhe atė sociale. Popullata e kėsaj komune, shum herė ėshtė detyruar qė tė shpėrngulet me dhunė, por falė trimėrisė dhe vendosshmėrisė sė popullit shqiptarė ata kanė aritur qė t’i rruajnė, gjuhėn, traditėn, dhe kėto troje tė tyre stėrgjyshore9.

Nė kėtė komunė ka raste edhe tė familjeve tė ardhura nga trojet tjera shqiptare si nga Shqipėria dhe nga Kosova. Arsyet e ardhjeve tė kėtyre familjeve janė nga mė tė ndryshmet, disa janė shpėrngulur me dhunė nga vendi i tyre nga ndjekjet politike, disa pėr arsye tė kushteve tė rėnda tė jetės nė fshatrat malore kanė ardhur kėtu pėr njė ekzistencė mė tė mirė, por tė ardhurit janė njė numėr i vogėl.

 

5.2.Lėvizja e numrit tė popullsisė

Sa i pėrket lėvizjes sė numrit tė popullsisė, duhet tė pėrcaktohemi pėr njė pėriudhė tė caktuar kohore, edhe pse tė dhėnat e para pėr numrin e popullsisė nė  R M datojnė qė nga viti 1900, pėr Komunėn e Tearcės do tė shėrbehemi me regjistrimet e pas luftės sė Dytė Botėrore. Pėr kohėn para luftės sė dytė, vėshtirė mund tė sigurohen tė dhėna, sepse ka qenė njė periudhė e konflikteve tė shumta.

Regjistrimi i parė pas formimit tė ish RSFJ_sė ka qenė nė vitin 1948 dhe pas kėtij regjistrimi gjithsejt deri nė regjistrimin e fundit tė vitit 2002, ka pasur 7 regjistrime tė popullatės, edhe atė: (nė vitin 1948, 1953, 1961, 1971, 1981, 1994, 2002), nė tė gjitha kėto regjistrime u pėrfshinė edhe vendbanimet qė sot i takojnė Komunės sė Tearcės. Nė tabelėn e mėposhtme do t’i paraqesim kėto

regjistrime pėr Komunėn e Tearcės pėr ēdo vendbanim dhe tė shohim lėvizjen e numrit tė popullsisė sė pėrgjithshme, sipas tė dhėnave dhe burimeve shtetėrore.

Mirėpo te popullata shqiptare nė tė gjitha trojet jashtė Shqipėrisė ēdoherė ka ekzistuar dyshimi pėr regjistrime reale. Sa i pėrket popullsisė me pėrkatsi nacionale shqiptare ēdo herė kemi qenė tė diskriminuar nė kėtė drejtim si edhe nė tė gjitha punėt tjera, duke mos na paraqitur nė numėr real aq sa jemi, pėr kėtė dyshim ekzistojnė edhe shumė dėshmi qė flasin pėr realitet

 

Tabela. Nr. 2. Lėvizja e numrit tė popullsisė nė Komunėn e Tearcės pėr ēdo vendbanim sipas regjistrimeve (1948-2002).

Burimi: Nga Enti Statistikorė Tetovė.

                          

Sipas kėtyre regjistrimeve qė i kemi paraqitur nė tbelėn nr. 1. veēuar regjistrimin e vitit 2002 pėr tė cilin e kemi vetėm numrine pėrgjithshėm tė komunės, nuk kemi tė dhėna sipas vendbanive, pėr shkak se ende nuk janė tė shpallura rezulltatet tjera nga ane e entit statistikorė shtetėrorė, pritet qė sė shpejti regjistrimi i fundit tė pėrpunohet nė detaje tė tjera. Duke u bazuar nė tabelėn e mėsipėrme, nėse e marim pėr bazė numrine pėrgjithshėm tė Komunės sė Tearcės, shohim se lėvizja e pėrgjithshme e popullsisė sė kėsaj komune shėnon rritje, qė na tregon se prej regjistrimit tė parė pas luftės sė dytė 1948, ku gjisejt komuna ka pasur 13233 banorė, e deri te regjistrimi i fundit i vitit 2002, ku gjithsejt ka pasur 22454 banorė, popullsia e pėrgjithshme ėshtė rritur pėr 9221 banorė, pėr njė periudhė 54 vjeēare. Kjo rritje ėshtė rezulltat i shtimit natyrorė. Mėse marim opullsinė sipas vendbanimveve tė Komunės sė Tearcės, sipas kėsaj   tabele shohim se nė vit. 1948, mė shumė banorė ka pasur fshati Tearcė 2351 banorė, kurse mė pak banorė ka pasur fshati Parcė 238 banorė. Kurse nė regjistrimin e vitit 1994, mė shumė banorė ka pasur fshati Sllatinė 3893 banorė, Tearca ėshtė radhitur nė vendin e dytė pas Sllatinės me 3766 ban.ndėrsa fhati Parcė ėshtė shpėrngulur tėrėsisht prej vitit 1971. Fshatrat qė kanė pasur rritje tė popullsisė janė kryesisht fshatrat rafshinor, ndėrsa e kundėrta ndodh me fshatrat malorė tė cilėt shėnojnė rrėnie tė popullsise psh. Brezna 1948 ka pasur 547 ban, nė 1994 numėron 2 ban, Pėrca dhe Jelloshniku nuk kanė asnji banorė tė regjistruar pas vit 1971. Pėr lėvizjen nacionale tė popullsisė nė Komunėn e Tearcės, do tė shėrbehemi me tė dhėnat shtetėrore sipas regjistrimeve (1948, 1971, 1981, 1994, 2002).

Sipas kėtyre regjistrime, tė dhėnat na tregojnė se popullsia shqiptare ėshtė me pėrqindje mė tė madhe e pėrfaqėsuar, dhe ka shėnuar gjithnjė rritje tė numrit tė popullsisė, kurse nacionalitetet tjera qė jetojnė nė kėtė komunė janė mė pak tė pėrfaqėsuara, dhe kanė shėnuar njė ulje tė numrit tė popullsisė. Edhe kjo qė ėshtė e paraqitur dyshohet se tė dhėnat nuk janė reale, pasi tė dhėnat nė terren flasin ndryshe.

Grafiku nr. 1. Lėvizja e numrit tė popullsisė nė Komunėn e Tearcės sipas regjistrimeve(1948-2002).

 

 

 


 

                 

Burimi: Nga Enti Statistikorė Tetovė.  

 

Tabela nr. 3. Lėvizja e numrit tė popullsisė sipas pėrkatėsisė kombėtare nė Komunėn e Tearcės sipas regjistrimeve (1948, 1971, 1981, 1994, 2002).

Burimi: Nga Enti Statistikorė Tetovė .

Sipas tabelės vėrejmė se, rritje tė madhe ka pasur popullata shqiptare, prej regjisrimit tė parė (1948 Shqiptarė  7744 ban.), deri te regjistrimi i fundit (2002 Shqiptarė 18950 ban.), pėr kėtė periudhė 54 vjeēare, popullsia shqiptare ėshrė

rritur pėr 11206 banorė. Kurse popullsia maqedone (1948 maqedon 5530 ban.), (2002 maqedon 2739 ban.), shėnon ulje tė numrit tė popullsisė pėr 2737 ban.

 


Grafiku nr. 2. Lėvizja e numrit tė popullsisė sipas pėrkatėsisė kombėtare nė Komunėn e Tearcės sipas regjistrimeve (1971,  1981, 1994, 2002).

Burimi: Nga Enti Statistikorė Tetovė

 

 

 

Krahas lėvizjes sė numrit tė popullsisė ka ndryshuar edhe demdėsia e popullsisė nėpėr ēdo vendbanim tė kėsaj komune, shih tabelėn nr. 4.

Tabela nr. 4. Dendėsia e popullsisė sė vendbanimeve nė Komunėn e Tearcės (1 ban/km2) sipas regjistrimeve (1948-2002).

Burimi: Nga Enti Statistikorė Tetovė.

 

Grafiku nr.3. Dendėsia e popullsisė nė Komunėn e Tearcės sipas regjistrimeve(1948-2002).

Burimi: Nga Enti Statistikorė Tetovė.

Dendėsi mė tė madhe tė popullsisė nė vitin 1948 ka pasur fshati Sllatinė me 247 ban/km2, kurse dendėsi mė tė vogėl ka pasur fshati Parcė me 34 ban/ km2 . Dendėsa gjithmonė shėnon rritje nė mes fshatrave rafshinorė, kurse shėnon rrėnie nė mes fshatrave malore, kėshtu qė dendėsia mė e madhe  590 ban/km2  arin nė vitin 1994 pėrsėri nė fshatin Sllatinė.

 


 

Harta 2. Shpėrndarjes sė popullsisė nė Komunėn e Tearcės.

 

Popullsia e Komunės sė Tearcės nuk ėshtė e shpėrndarė njė lloj nė gjithė territorin e komunės, siē shihet edhe nė hartėn e paraqitur, popullsia pothuajse tėrėsisht ėshtė e pėrqendruar rrėzė malit Sharr pėrgjatė magjistrales  Tetovė-Jazhincė. Dendėsia e komunės nė vitin 2002 ėshtė 164 ban/km2 .

 

5. 3. Lėvizja natyrore e popullsisė

Lėvizja natyrore e popullsisė si nė gjithė vendet, ashtu edhe nė Komunėn e Tearcės ėshtė rezultat i shtimit natyrorė. Ai paraqet ndryshimet nė mes natalitetit (lindjes) dhe mortalitetit (vdekjes). Rritja natyrore e popullsisė varet prej shumė faktorėve si: Mbrojtjes shėndetsore, kushteve higjienike ku jeton popullsia, standardi jetėsorė etj.

Si nė shumė vende tė botės, po ashtu edhe nė Komunėn e Tearcės lėvizja natyrore e popullsisė ka patur oscilime tė mėdha. Kėto lėvizje vijnė pėr disa arsye si psh. prej luftrave qė zhvillohen nė ato vende shumė njerėz vriten. Nė tė kaluarėn lėvizje natyrore tė popullsisė kanė shkaktuar edhe sėmundjet e ndryshme njgjitėse, tė cilat kanė marė jetėrat e shumė njerėzve, kėshtu raste ka pasur edhe nė kėtė komunė. Pėr lėvizjen natyrore tė popullsisė nė Komunėn e Tearcės na mungojnė tė dhėnat e sakta.

 

5. 4. Nataliteti (lindshmėria)

Nataliteti ėshtė komponenta pozitive e lėvizjes natyrore, e cila nė kushte tjera ndikon nė rritjen e numrit tė popullsisė sė njė territori.

E kaluara e Komunės sė Tearcės, si edhe nė gjithė vendet tjera, nė veēanti territoret ku jetojnė popullsi shqiptare kanė pasur tregues  tė lartė tė natalitetit (lindshmėrisė). Ky tregues i lartė nė Komunėn e Tearcės, ka ndodhur pėr disa arsye si psh. Te shqiptarėt kanė ekzistuar aspiratat pėr tė pasur djem, kjo dukuri nė anėn tjetėr arsyetohet se organizimi i tillė i jetės nė familjet shqiptare ka qenė i lidhur ngushtė pėr gjininė mashkullore, sepse kjo ka luajtur rol nė ekonominė mė tė mirė familjare nė atė kohė. Pėr shkak se shumica u mereshin me veprimtari primare (bujqėsi dhe blektori), qė kėrkon krah pune e pėr t’u kryer kėto ėshtė dashur qė tė rritnin numrin e enėtarėve tė familjes. Popullata nuk ka qenė nė shkallė tė duhur tė arsimimit, kurse gjinia femėrore nuk ka qenė fare e pėrfshirė nė procesin edukativo-arsimorė, kjo ka ndikuar nė vetėdijen e ulėt tė popullatės, martesat janė bėrė nė moshė tė re etj.

 

 

Tabela nr. 5. Nataliteti (lindshmėria) i popullsisė nė Komunėn e Tearcės vit. (2000,2001,2003).

Burimi: Nga Enti statistikor Tetovė. 

Edhe nė tabelėn nr. 5. shihet shkallė e lartė e natalitetit, mirėpo nė tė kaluarėn veēanarisht pas luftės sė dytė botėrore nataliteti ka qenė dukshėm mė i madh, vitet e fundiit nataliteti shėnon rrėnie graduale nė Komunėn e Tearcės.

Nė uljen e natalitetit nė kėtė komunė dhe nė pėrgjithėsi kanė ndikuar, ngritja e nivelit edukativo-arsimorė, pėrfshirja e femrave nė shkollim, vetėdija e popullsisė ėshtė ngritur nė shkallė tė lartė kulturore, martesat janė kryer nė moshė mė tė vonshme, kanė ndikuar edhe punėsimi i shumė njerėzve nė shtetet e Europės, dhe pėrfshirja nė punė tjera ekonomike sekundare dhe terciare.

 

 

 

5. 5. Mortaliteti  (vdekshmėria)

Mortaliteti ėshtė komponenta negative e lėvizjes natyrore dhe tė pėrgjithshme tė popullsisė qė ndikon nė numrin e pėrgjithshėm tė banorėve.

Niveli i mortaliteti nė ēdo vend ėshtė pasqyrė e ndikimit kompleks tė shumė faktorėve si ato biologjik, ekonomik, socail, psikologjik; kėshtu qė niveli i mortalitetit nė pėrgjithėsi e posaēėrisht mortaliteti i foshnjeve ėshtė indikator i rėndėsishm i standardit ekzistues i jetesės nė ēdo vend. Mortaliteti (vdekshmėria) nė Komunėn e Tearcės nė tė kaluarėn ka qenė shum i lartė, si rezulltat i kushteve mė tė rėnda pėr jetesė, standardit tė ulėt dhe tė mbrojtjes sė dobėt shėndetėsore, paraqitja e shumė epidemive tė ndryshme, tė cilat kanė marrė jetėrat e shumė njerėzve. Fshatrat e kėsaj komune gjenden larg qytetit qė nė tė kaluarėn ka paraqitur njė problem serioz pėr popullsinė, pėr shkak tė pamundėsisė pėr ndihmė tė parė tė personave qė ishin tė sėmurė, e kjo shpesh herė ka kushtuar edhe jetėra njerėzish. Nė veēanti nė vdekjen e fėmijėve kanė ndikuar shumė kushtet e rrėnda, ku lindjet nė atė kohė realizoheshin nė kushte tė thjeshta nė shtėpi. Nė mungesė tė tė dhėnave tė mė hershme pėr mortalitetin e Komunės sė Tearcės do tė paraqesim pėr kėto tre vitet e fundit ku krahasuar me atė tė kaluarėn mortaliteti shėnon njė rrėnie graduale.

 

Tabela nr. 6. Mortalieti (vdekshmėria) i popullsisė nė Komunėn e Tearcės viti (2000, 2001, 2003).  

Burimi : Nga Enti statistikor Tetovė.

 

Me pėrmirėsimin e kushteve tė jetesės, rritjen e standardit jetėsorė, zhvillimin e shkencės sė medicinės, ėshtė zvogėluar edhe shkalla e mortalitetit nė Komunėn e Tearcės. Kjo ka ndikuar edhe nė jetėgjatėsinė e popullsisė sė kėsaj komune, duke u rritur edhe jeta mesatare nė vend, e cila ėshtė 76 vite. Mortaliteti i fėmijėve kohėn e fundit ėshtė zvogėluar dukshėm, sepse tani asnjė lindje nuk kryhet nėpėr shtėpia si nė tė kaluarėn. Tė gjitha kėto realizohen nė qendrėn spitalore tė qytetit, pėr kėtė ka ndikuar edhe rritja e lartė e vetėdijes kulturore, nuk mungojnė edhe kushtet tjera qė nevojiten pėr kėtė. Nė kohėn bashkėkohore kemi rrugė tė mira dhe automjete ku nė ēdo kohė nė mėnyrė sa mė tė shpejtė mund tė afrohet ndihma mjekėsore, e cila mė herėt ishte vėshtirėsi.  

 

 

5. 6. Shtimi natyror

Komponentėt kryesorė tė shtimit natyror tė popullsisė janė nataliteti (lindja) dhe mortaliteti (vdekja). Rezultat i tyre ėshtė shtimi natyror (N-M=SHN), (teprica e numrit tė tė lindurve tė gjallė mbi numrin e tė vdekurve).

Nė Komunėn e Tearcės e banuar me shumicė popullsi shqiptare 84.39% (2002), dhe duke u bazuar nė natalitetin e lartė te popullsia shqiptare (si rezultat i faktorėve tė lartėpėrmendur), vėrehet se shtimi natyrorė (SHN) nė kėtė komunė ėshtė i lartė. Nė tė kaluarėn mesatarisht njė ēift ka lindur 4-6 fėmije, ka pasur raste qė kanė lindur edhe mbi 10 fėmijė. Me pėrparimin e medicinės rastet e vdekjes janė zvogėluar nė veēanti te foshnjat e posalindur, dhe kjo ka rezultuar nė shtimin natyrorė nė Komunėn e Tearcės.

Pėr tė ilustruar shtimin natyrorė tė popullsisė do tė paraqesim lindshmėrinė, vdekshmėrinė dhe shtimin natyrorė.

 

 

 

Tabela nr. 7. Nataliteti, mortaliteti dhe shtimi natyror nė Komunėn e Tearcė

 

 

 Burimi: Nga Enti statistikorė Tetovė.

Pėr kėto tre vitet e fundit (pasi nataliteti, mortaliteti dhe shtim natyrorė regjistrohen pėr ēdo vit) nė Komunėn e Tearcės kemi shtim natyrorė tė popullsisė pėr 500 banorė, mirėpo siē vėrehet nė tabelėn e mėsipėrme  kemi njė rrėnie tė shtimit natyrorė, duke u zvogėluar prej vitit 2000 , 2001, 2002.. 

 

 

 

 

 

 

6. NUMRI  DHE STRUKTURA  E POPULLSISĖ

 

6. 1. Numri dhe struktura familjare

Me rritjen e numrit tė popullsisė nė Komunės e Tearcės rritet edhe numri i famijeve qė ka shėnuar rritje tė vazhdueshme gjatė gjitha periudhave.

Nė familjet shqiptare numri i anėtarėve ka qenė dhe ėshtė i madh, sepse traditat dhe ekonomia e dobėt familjare nuk kanė mundėsuar ndarjen e anėtarėve tė familjes deri vonė. Pastaj kanė ndikuar edhe veprimtaria fshatare qė kėrkon mė shumė antarė tė familjes. Nė tė kaluarėn familjet numėronin 10-20 anėtarė, kjo dukuri ka shėnuar rėnie (5.3 anėtarė nė familje 1994), mirėpo te familjet shqiptare ėshtė edhe sot i lartė. 

Do tė paraqesim numrin e familjeve, anėtarėve tė fmiljes dhe tė shtėpiave (banesave) tė Komunės sė Tearcės pėr periudhėn pas luftės sė Dytė Botėrore, pasi qė pėr kohėrat mė tė hershme nuk kemi tė dhėna tė sakta sa i pėrket numrit tė familjeve dhe anėtarėve pėr njė familje.

Tabela nr. 8. Numri i familjeve dhe shtėpiave tė Komunės sė Tearcės sipas regjistrimeve.

Burimi: Nga Enti Statistikorė Tetovė.

 

Sipas kėtyre tė dhėnave shihet se numri i familjeve dhe shtėpive  nė Komunėn e Tearcės ka pasur rritje pas mbarimit tė luftės sė Dytė Botėrore. Krahasuar me numrin e familjeve me numrin e shtėpiave, ky i fundit ėshtė gjithnjė mė i vogė qė tregon se nė nji shtėpi jetojnė mė shumė familje. Nė kėto vendbanime ka raste ku jetojnė 2-3 familje nė nji shtėpi, kjo vjen nga tė ardhurat e ulėta qė kanė kėto familje si rezultat i papunėsisė, ballafaqohen me ekonomi tė dobėt familjare dhe nuk kanė mundėsi pėr tė krijuar kushte tė jetojnė nė shtėpi tė veēanta. Sipas tė dhėnave shtetėrore tė regjistrimit 1994, del se numri i shtėpive nė kėtė komunė ėshtė mė i lartė se numri i familjeve, qė do tė thotė se  jetojnė mesatarisht  5 banorė nė njė shtėpi, mirėpo kjo nuk pėrputhet me realitetin sepse ky numėr ėshtė mė i lartė.

 

 

6. 2. Struktura e popullsisė sipas gjinisė

Struktura e popullsisė sipas gjinisė tregon raportin numėrorė midis popullsisė mashkullore dhe femėrore. Nė strukturėn e popullsisė sipas gjinive, nė tė kaluarėn ka pasur ndryshime mes strukturės gjinore nė Komunėn e Tearcės. Nė mungesė tė tė dhėnave tė sakta pėr strukturėn e gjinive nė tė kaluarėn, do tė bazohemi nė disa faktorė tė cilėt kanė luajtur rol nė ndryshimin e strukturės gjinore nė kėtė komunė, psh. Komuna e Tearcės ėshtė e banuar 83.43% me shqiptarė, te popullata shqiptare ka qenė nė tė kaluarėn por edhe nė ditėt e sotme ekzistojnė aspiratat pėr tė pasur djalė ose mė shumė djem, dmth qė gjinia mashkullore ėshtė mė shumė e priviligjuar dhe gjithmonė ēdo ēift shqiptarė dėshiron qė tė lind djalė, dhe ka disa raste kur lindin mė shumė vajza duke dashur qė tė lindė djalė. Duke u bazuar nė kėto fakte kuptojme se te popullata shqiptare nė pėrgjithsi edhe nė Komunėn e Tearcės gjithnji ka dominuar gjinia mashkullore. Mirėpo nėse meren parasyshė konfliktet qė kanė ndodhur nė kėto troje, atėherė mund tė konstatohet se ka pasur ndryshime nė strukturėn sipas gjinisė, qė do tė thotė nė disa periudha ka dominuar gjinia femėrore, sepse shumė meshkuj kanė humbur jetėn nėpėr luftėra. Faktorė tjetėr qė kanė ndikuar nė ndryshimin e gjinėsė nė kėtė komunė janė edhe emigrimet qė kanė ndodhur dhe vazhdojnė edhe nė ditėt e sotme, dihet se mė shumė emigrojnė gjinia mashkullore nė shtetet e Europės etj, pėr shkaqe tė ndryshme ekonomike dhe sociale, ndėrsa kemi edhe emigrime tė gjinisė femėrore me anė tė martesave qė kanė emigruar jashta kėsaj komune.

 

Tabela. Nr. 9. Struktura e gjinisė nė Komunėn e Tearcės sipas regjistrimit 1994.

 

Nė regjistrimin e vitit 1971 prej numrit tė pėrgjithshėm 17732 banorė gjinia mashkullore mer pjesė me 51.84% ose 9194 meshkuj, kurse ajo femrore pėrfshin 48.16% ose 8538 femra qė tregon pėr 656 meshkuj mė shumė se femra. Ndėrsa nė regjistrimine vitit 1994 kemi kėtė raport tė strukturės gjinore, nga popullsia e pėrgjithshme 20797 ban, gjinia mashkullore mer pjesė me 49.68% ose 10333 meshkuj, ndėrsa gjinia femėrore me 50.32% 10464 femra, vėrejmė tė ketė epėrsi gjinia femėrore, por jo me dallim tė madh vetėm pėr 131 femra mė shumė se meshkuj. 

 

 

6. 3. Struktura e popullsisė sipas moshės

Struktura e popullsisė sipas moshės ėshtė element i rėndėsishėn demografik prej tė cilit mund tė dihet se si ėshtė raporti nė mes atyre qė janė tė punėsuar dhe atyre qė janė tė pėrkujdesur. Popullsinė nė pėrgjithėsi e pėrbėjnė tre grupmosha  kryesore : Grupmosha e re 0-19 vjet, e mesme 20-59 vjet dhe e moshuar mbi 60 vjet.


Fig. 3. Piramida e grupmoshave tė popullsisė nė Komunėn e Tearcės viti1994.

Burimi: Nga Enti statistikorė  Tetovė.

 

Te popullata shqiptare nė pėrgjithsi pėrqindjen mė tė madhe e pėrbėn grupmosha e re 0-19 vite, kjo ėshtė si rezultat se shtimi natyrorė i popullsisė ėshtė i madh. Nė Komunėn e Tearcės grupėmosha e re pėrbėn 39.84%, tė numrit tė pėrgjithshėm tė banorėve ose 8286 banorė prej tyre 4339 meshkuj dhe 3947 femra.

Grupmosha e mesme 20-59 vite pėrbėn 48.45%, ose 10077 banorė prej tyre 4820 meshkuj dhe 5257 femra. Grupmosha e moshuar pėrbėn 11.46% tė popullsisė ose 2384 banorė prej tyre 1174 meshkuj dhe 1210 femra.(50 banorė janė tė panjohur pėr moshėn e tyre, regjistrimi i vitit 1994).

Kjo pasqyrė e grupmoshave tregon se Komuna e Tearcės ka popullsi tė re, dhe shtimi natyrorė nė Komunė ėshtė i lartė, pėrqindje mė tė madhe pėrbėn grupmosha e mesme 20-59 vite, kurse grupmosha mbi 60 vite e moshuar pėrbėn pėrqindje mė tė vogėl tė numrit tė pėrgjithshėm tė banorėve nė Komunėn e Tearcės, nė vazhdim do tė paraqesim strukturėn e popullsisė sipas moshės dhe gjinisė pėr ēdo katėr vite. 

 

 

 

 

 

6. 4. Struktura kombėtare

Komuna e Tearcės ėshtė etnikisht e pėrzier ku jetojnė: Shqiptarė, maqedon, turq, rom, serb etj. Kjo pėrzierje e tillė e kombeve tė ndryshme nė kėtė komunė ka ndodhur gjatė periudhave tė ndryshme kohore kur kanė ndodhur edhe luftrat e shumta. Shqiptarėt janė popull autokton i kėsaj komune ndėrsa etnitetet tjera janė tė ardhur nė kohra tė ndryshme psh: Sllavėt nė kėto troje kanė ardhur gjatė shek. VI-VII, kurse turqit kanė ardhur gjatė periudhės sė sundimit tė

Perandorisė Osmane nė Ballkan etj.  Shqiptarėt pėrbėjnė 84.39% tė popullsisė sė kėsaj komune (viti 2002), kurse nė tė kaluarėn sipas regjistrimeve shtetėrore ka pasur ndryshime nė kėtė drejtim popullsia shqiptare gjithmonė ka shėnuar rritje tė numrit, kurse etnitetet tjera kanė shėnuar rrėnie tė numrit tė banorėve. Mė poshtė po japim tė dhėnat e numrit tė popullsisė sipas pėrkatsisė kombėtare pėr ēdo vendbanim  tė Komunėn sė Tearcės sipas regjistrimeve (1971, 1981, 1994).

Tabela. 10.1. Regjistrimi i vitit 1971.

 

Burimi: Nga Enti statistikorė Tetovė.

 

Tabela. Nr. 10.2. Regjistrimi i vitit 1981.

Burimi: Nga Enti statistikorė Tetovė.

 

 

 

 

Tabela Nr. 10.3. Regjistrimi i vitit 1994.

Burimi: Nga Enti statistikorė Tetovė.

 

Sipas kėtyre tė dhėnave shihet se tė gjithė fshatrat e kėsaj komune janė tė pėrziera etnikisht, veēmas fshatrave  Nerasht nė regjistrimin e vitit 1994 qė ėshtė etnikisht i pastėr me shqiptarė, dhe fshatrave Breznė dhe Varvarė (fshatra malorė) qė kanė vetėm maqedon (Brezna 2, Varvara 7 banorė), kurse nė fshatrat tjerė shqiptarėt pėrbėjnė numrin mė tė madh, etnitetet tjera janė nė numėr tė vogėl.

               

Tabela. Nr. 11. Pėrbėrja kombėtare e Komunės sė Tearcės nė (%) sipas regjistrimeve (1948, 1971, 1981, 1994).

Burimi: Nga Enti statistikorė Tetovė.

 

 

                                                                                         


 

 

Fig. nr.4. Pėrbėrja kombėtare e Komunės sė Tearcės nė (%) sipas regjistrimeve.

Burimi: Nga Enti Statistikor  Tetovė.

 

 

 

 

 

 

6. 5. Struktura arsimore dhe kualifikuese 

 

Gjendja dhe pėrbėrja e popullsisė sipas pėrgatitjes shkollore ėshtė element i rėndėsishėm demaografik me specifikat e veta. Shkalla e arsimit nė Komunėn e Tearcės ėshtė nė varsi me shumė faktorė dhe ndėrlidhet me elemente tė ndryshme demografike. Shkollimi nė Komunėn e Tearcės si edhe nė gjithė vendet tjera ka qenė nėn cenzurat e fuqive tė cilėt kanė sunduar kėtė vend.Shkolla e parė nė kėtė komunė u hap gjatė sundimit tė perandorisė osmane nė vitin 1885 ku realizohej arsim

fillorė katėr vjeēarė kėshtu zgjati deri nė vitin 1912. Mė vonė nė kėtė vend mėsohej nė gjuhėn bullgare dhe serbe10. Shkolla e parė nė ghuhėn shqipe u hap e pėrbashkėt e fsh. Pėrshefcė dhe Gllogjė nė vitin 1945 pas luftės sė dytė botėrore, sot nė tė gjithė komunėn punojnė shtatė shkolla fillore me njė numėr tė madh tė nxėnėsve. Mė herėt populli shqiptarė nė kėtė komunė ka qenė i pa shkolluar, pasi ka qenė i sunduar, mirėpo edhe mė vonė pas formimit tė ish Jugosllavisė pasi u hapėn edhe shkollat shqipe pushteti i asaj kohe pėrdori mėnyra tė ndryshme qė ndikuan deri vonė nė mos shkollimin e shqiptarėve tė kėsaj ane (pa vetėdijen e tyre pėr rrėndėsinė e arsimit).

Nė dekadat e fundit dukshėm ėshtė pėrmirėsuar struktura arsimore e popullsisė, ky ėshtė proces pozitiv dhe shumė i rėndėsishėm. Sot shkalla e arsimit ka aritur nivel tė lartė te popullsia shqiptare, tani ėshtė rritur interesimi i madh te nxėnėsit e shkollės fillore pėr tė vazhduar shkollimin e lartė. Mund tė thuhet se nuk ngel asnjė nxėnės (vetėm raste tė veēanta)

 

 

pa kryer shkollėn e mesme madje edhe nė fakulltet ka aritur numri i madh i studentėve tė kėsaj komune. Studentėt e kėsaj komune mė herėt pėr tė studiuar u drejtoheshin drejt Universiteteve tė Jugosllavisė sė mėparshme, mė sė shumti nė Prishtinė, Shkup, Sarajevė, Zagreb etj, pastaj mė vonė nė Tiranė, kurse me hapjen e Universitetit tė Tetovės (nė vitin 1994) shumica u drejtuan nė UT dhe numri i studentėve u rrit dukshėm, psh. vetėm fshati Pėrshefcė ka mbi 70 studentė qė studiojnė nė UT. Pastaj me hapjen e UEJL_sė (nė vit. 2001) njė numėr i studentėve vazhduan studimet nė kėtė Universitet. Nė regjistrimin e vitit 1994, pėr strukrurėn arsimore janė marė popullsia e pėrgjithshme mbi 10 vite, sipas tė dhėnave nga enti atatistikorė  pėr Komunėn e Tearcės kemi kėtė pasqyrė tė paraqitur nė tabelėn numėr.12.

 

Tabela nr. 12. Pregatitja shkollore e popullsisė sė Komunės Tearcės sipas regjistrimit (1994).

Burimi : Nga Enti Statistikorė Tetovė.

 

 

Nė ditėt e sotme kėto shifra qė shihen nė tabelėn nr. 12. Janė shumė mė tė larta, pasi qė ėshtė rritur edhe niveli i arsimit edhe numri i nxėnėsve, studentėve, dhe tė diplomuarve etj.

Komun e Tearcės ka numėr tė madh tė nxėnėsve nė shkollat fillore dhe tė mesme dhe studentėve. Nė Komunėn e Tearcės gjithsejt punojnė shtatė shkolla filllore me numėr tė madh nxėnėsish, psh. Shkolla fillore e pėrbashkėt e fshatit Pėrshefcė dhe Gllogjė numėron gjithsejt 447 nxėnės (230 femra 217 meshkuj),

e fshatit Sllatinė 615 nxėnės, e Nepreshtenit 153 nxėnės, viti shkollorė 2003/2004 etj. Nė bazė tė numrit tė madh tė filloristėve nė kėtė komunė ka nevojė pėr hapjen e njė shkolle tė mesme. Tė gjithė nxėnėsit e shkollave fillore nė komunė pas mbarimit vazhdojnė shkollimin nė shkollat e mesme nė Tetovė, dhe pas mbarimit tė shkollės sė mesme, numėr i madh i tyre studimet i vazhdojnė nė Univesitetin e Tetovės, UEJL, Universitetin e Skupit etj.

Sot nė Komunėn e Tearcės ka numėr tė madh tė intelektualve tė diplomuar nga tė gjitha lėmit e shkencave tė ndryshme, si shembull do tė pėrmendim fshatin Pėrshefcė nė tė cilin kemi 60 tė diplomuar nė fusha tė ndryshme dhe Universitete tė ndryshme. Shpresojmė se popullsia e kėsaj komune do tė vazhdoj kėtė intenzitet tė shkollimt si nė vitet e fundit qė ėshtė rritur shumė dhe do tė arijė shkallė mė tė lartė tė arsimit, qė shkollimi do tė ketė njė rrol tė rėndėsishėm pėr ngritjen e shoqėrisė shqiptare nė nivel tė lartė nė tė gjitha aspektet.  

 

 

 

 

 

 

 

 

 

6. 6. Struktura ekonomike dhe punėsimi

 

Struktura ekonomike e popullsisė sė kėsaj komune ėshtė e kushtėzuar nga niveli i ulėt ekonomik i shtetit, numri i tė papunėve ėshtė shumė alarmant, mirėpo kjo ėshtė si rezulltat i papunėsisė sė madhe (nė veēanti popullatės shqiptare) nė R M_sė. Komuna e Tearcės si komunė rurale kuptohet qė veprimtaria kryesore ekonomike e popullsisė ėshtė bujqėsia dhe blektoria, me kėto veprimtari meren numri mė i madh i popullsisė  tė cilėt janė tė aftė pėr punė, me kėto veprimtari pėrfshihen tė gjithė fshatrat e komunės, kėtė e mundėson klima e kėtij territori,

uji i cili ėshtė imjaftueshėm pėr uitjen e tokave produktive tė fushėgropės sė Pollogut qė zėnė sipėrfaqe prej 3542 ha, (qė janė tė pėrshtatshme pėr mjelljen e shumė kulturave bujqėsore si: Drithrat (gruri, misri, elbi, thekra tershėra etj). Foragjerėve, perimeve, rrushit, pemėve etj, sipėrfaqet me pyje zėnė 267 ha.

Blektoria mė shumė bazohet nė ruajtjen e  gjedheve nė numėr tė vogėl (1-2 nė shtėpi), ruajtjen e dhenve numri tė cilėve ka rrėnė shumė nga e kaluara ku njerėzit qė rruanin dhen ishin mė shumė dhe kishin numėr mė tė madh tė krerėve tė dhenve. Sipėrfaqet me kullota nė Komunėn e Tearcės zėnė 782 ha.

Nga kėto veprimtari primare tė ekonomisė vitet e fundit tė ardhurat janė shumė tė ulta nuk janė tė mjaftueshme pėr njė familje, mirėpo shumiica e kėtyre qė meren me bujqėsi dhe blektori qė pėrbėjnė mbi 50% tė popullsisė aktive punojnė pėr ekzistencė sepse nuk kanė punė tjetėr tė siguruar nga ana e shtetit nė veprimtari tjera shtetėrore, ku dihet se popullsia shqiptare nė pėrgjithėsi nuk ėshtė e pėrfshirė nė punėt shtetėrore.

Numėr mė i madh i punėtorėve aktiv qė nuk meren me bujqėsi dhe blektori, janė tė angazhuar nė punė private si nė ndėrmarje tė vogla prodhuese, nė punė

 

tė ndėrtimtarisė nė objekte hoteliere, nė arsim ka tė punėsuar njė numėr tė arsimtarėve dhe personelit teknik etj.

Nė Komunėn e Tearcės ka disa mini fabrika pėr prodhimine dyerve dhe dritareve prej druri dhe plastike, prodhimin e qelqit “EUROTERM” ku janė tė punėsuar mbi 30 punėtorė, fabrika pėr prodhimin e tjegullave ”ARHING“ ku janė tė punėsuar 15 punėtorė, ka disa ndėrmarje pėr shitjen e materialeve ndėrtimore, nga objektet hoteliere ka restorante, 1 motel, kefeteri, shitore tė artikujve ushqimorė etj. Nė kėtė komunė ka gjithsejt 9 ambulanca tė mjekėsisė sė pėrgjithshme nga tė cilat 3 janė shtetėrore dhe disa ambulanca stomatologjike, nė fshatin Tearcė ndodhet selia e komunės, posta dhe stacioni i

policisė ku para luftės numri i policėve shqiptarė ka qenė shum i vogėl, kurse pas luftės sė 2001 janė punėsuar  disa policė shqiptarė.

Numėr i madh banorėve ndodhen tė punėsuar pėrkohsisht jashta vendit nė shtete e Europės, dhe vazhdojnė tė emigrojnė shumė tė rinjė tė cilėt nga situata socio-ekonomike detyrohen qė nė mėnyrė ilegale tė hynė nė kėto shtete. Shumė prej tyre largohen edhe me familje tė tėra nga vendi pėr kushte ma tė mira jetėsore. Kurse shumė banorė ndodhen tė papunė me probleme tė rėnta socio-ekonomike. Nga mungojnė tė dhėnat e sakta tė numrit tė tė punėsuarve pėr Komunėn e Tearcės. Gjithashtu edhe pėr numrin e tė papunėve tė cilėt janė tė lajmėruar nė entin pėr punėsim Tetovė, nė veēanti pėr Komunėn e Tearcės nuk ka tė dhėna, kurse numri i pėrgjithshėm i Tetovės me rrethinė nė entin pėr punėsim ėshtė 28585 persona prej tyre janė 10090 femra dhe 18495 meshkuj. Me arsim tė mesėm janė 5916, me arsim tė lartė 176, me fakultet 382 dhe 3 janė Magjistėr, kurse pjesa tjetėr janė gjysėm tė kualifikuar 2580 dhe tė pakualifikim 16 866 persona11.

Duhet theksuar se kėto tė dhėna janė sipas entit pėr punėsim Tetovė, mirėpo numri i tė papunėve ėshtė shum mė mė i lartė, shumė tė papunė nuk janė tė evidentuar nė entin pėr punėsim. Kur dihet se femrat shqipatere janė shumė pak tė punėsuara, ndoshta kėtu ka ndikuar pak edhe tradita e shqiptarėve se femra duhet tė jetė amvise t’i kryejė punėt pa tė ardhura personale.  

 

 

 

 

 

 

 

7. MIGRIMET  E POPULLSISĖ

 

Migrimet paraqesin zhvendosjen e popullsisė prej njė vendi tė jetesės nė njė vend tjetėr. Kėto lėvizje tė popullsisė nė Komunėn e Tearcės janė prezente dhe janė zhvilluar si nė tė kaluarėn ashtu edhe sot. Shkaku i kėtyre lėvizjeve shumė tė shpeshta janė karakteri social dhe politik.

Migrimet janė faktorė tė cilėt luajnė rol nė shtimin ose zvoglimin e popullsisė sė njė vendi. Nė shtimin e popullsisė pėrveē imigrimeve (ardhjes sė popullsisė), luan rol edhe nataliteti, kurse nė zvoglimin e popullsisė pėrveē emigrimeve (largimit tė popullsisė), luan rol edhe mortaliteti. Migrimet e popullsisė ndahen nė: migrime tė pėrhershme dhe migrime tė pėrkohshme. Edhe popullsia e Komunės sė Tearcės ėshtė e pėrfshirė nė kėto migrime, dhe ka pasur shkallė tė lartė tė migrimeve tė pėrhershme dhe tė pėrkohshme. Nė migrimet e pėrhershme tė popullsisė bėjnė pjesė: migrimet lokale, shtetėrore dhe interkontinentale. Nė migrimet e pėrkohshme bėjnė pjesė: migrimet ditore, javore sezonale dhe vjetore.

 

 

 

7. 1. Migrimet e pėrhershme

Migrimet e pėrhershmme nė Komunėn e Tearcės janė tė kushtėzuara nga faktorėt socio-ekonomik, mė herėt kemi pasur raste tė jenė nxitur edhe nga faktori politik.

Kėto migrime ndahen nė: Migrime tė mbrendshme dhe migriime tė jashtme.

 

 

7. 1. a) Migrimet e mbrendshme

Kėto migrime pėrfshin zhvendosjen e popullsisė prej njė vendi nė vend tjetėr mbrenda komunės sė Tearcės dhe qytetit. Nė kėto rrjedha migruese pėrfshihen lėvizjet e disa familjeve prej njė fshati nė fshat tjetėr dhe prej fshati nė qytete. Nė Komunėn e Tearcės kemi fshatra emigrues dhe fsahtra imigrues, fshatra emigrues janė kryesisht fshatrat malorė ndėrsa imigrues fshatrat rafshinorė. Kėto lėvizje kanė ndodhur pėr shkak tė kushteve mė tė mira pėr jetesė gjegjėsisht pozitės gjeografike tė fshatrave, prej fshatrave malorė nė ato rafshinorė, nė mungesė tė tokave punuese, pozitės mė tė mirė gjeografike, rrugėve mė tė mira dhe afėrsisė sė qytetit.

Si fshat emigruees nė Komunėn e Tearcės mund tė pėrmendim fshatin Parcė, i cili u shpėrngul tėrėsisht prej vitit 1971, popullsia e kėtij fshati u vendosėn nė fshatrat Odri, Tearcė, Pėrshefcė etj (fshatra imigrues) dhe disa familje tė kėtij fshati u vendosėn nė qytetin e Tetovės. Nė migrimet e mbrendshme nė Komunėn e Tearcės marin pjesė edhe martesat qė ndodhin mbrenda komunės (lėvizje tė gjinisė femrore prej njė fshati nė tjetėr fshat), si dhe tė ardhurit nga komunat tjera. Pėr migrimet e pėrhershme tė Komunės sė Tearcės i kemi kėto tė  dhėna nga enti statistikorė.

 

Tabela nr  Migrimet e pėrhershme nė Komunėn e Tearcės sipas viteve

Burimi: Nga Enti  Statistikorė Tetovė.

 

 

 

 

 

7. 1. b) Migrimet e jashtme

 

Kėto migrime pėrfshijnė zhvendosjet e popullsisė nga Komuna e Tearcės nė shtete tjera mbrenda Kontinentit si nė ( Gjermani, Zvicėr, Austri, Itali, Danimarkė, Norvegji, Suedi etj). Nė kėto lėvizje marin pjesė shumė njerėz me familje tė tėra nė kohėn e fundit, motivi i tyre ėshtė kushtet mė tė mira pėr jetesė. Nga Komuna e Tearcės migrime kanė qenė nė destinacione tė ndryshme si nė shtete e Europės, Amerikės dhe Australi, ka disa familje qė kanė emigruar pėr tė mos u kthyer mė.

Nė migrimet e pėrhershme tė jashtme u pėrfshi edhe Komuna e Tearcės nė fushatėn e shpėrnguljeve tė shqiptarėve pėr nė Turqi, realizuar gjatė viteve 1954-1959 nga ana e pushteti Jugosllav. Kjo ishte marėveshje e Turqisė dhe Jugosllavisė e cila bėnte presion ndaj shqiptarėve pėr t’u regjistrur si turq dhe tė shpėrngulen pėr nė Turqi. Pėr nė Turqi kanė emigruar shumė njerėz edhe shumė tė tjerė kanė tentuar qė tė shkonin por fatmirsisht kjo nuk ėshtė realizuar. Nė mungesė tė numrit tė saktė si shembull mund tė pėrmenden se prej fshatrave Tearcė, Pėrshefcė, Dobrosht etj, pėr nė Turqi kanė emigruar disa familje, pėr kėtė kemi dėshmi nga njerėzit tė cilėt jetojnė edhe sot.

 

 

7. 2. Migrimet e pėrkohshme

Nė migrimet e pėrkohshme bėjnė pjesė lėvizjet e popullsisė mbrenda ditės, lėvizje javore, sezonale dhe vjetore. Nė migrimet e pėrkohėshme, nė komunėn e Tearcės, pėrfshihen njė numėr i madh i popullsisė nė migrime lokale (fshat-qytet, fshat-fshat) dhe migrime tė jashtme janė ato sezonale dhe vjetore nė shtetet tė Europės si punėtorė me punė tė pėrkohėshme jashta atdheut, tregėtarė, studentė, turistė etj.

Faktorėt tė cilėt i kushtėzojnė kėto lėvizje janė mė tepėr tė natyrės socio-ekonomike. Nė kėto migrime tė jashtme (sezonale dhe vjetore) nė Komunėn e Tearcės emigrojnė grupmosha tė  afta pėr punė tė gjinisė mashkullore, (shumica sė bashku me familjet e tyre tė ngushta).

 

 

 

7. 2. a) Migrimet vjetore

Nė Komunėn e Tearcės njė numėr i madh i popullsisė emigrojnė mė shumė nė shtetet e Europės (Gjermani, Zvicėr, Dabimarkė, Francė, Itali, Austri etj) pėr ēėshtje tė punėsimit me qėllim qė ta rrisin standardin jetėsorė. Shumica e kėtyre emigrojnė dhe gjenden me punė tė pėrkohshme nė vende tjera, mirėpė shumė nga kėto do tė shndėrohen nė emigrues tė pėrhershėm, pasi qė nė vend nuk shihet ndonjė perspektivė e afėrt mė e mirė. Kėto lėvizje kanė edhe efektet pozitive dhe negative. Si efekt pozitiv ėshtė pėrmirėsimi i gjendjes materiale dhe ekonomike, ndėrsa efekti negativ ėshtė ai se kėto lėvizje ndrishojnė pėrbėrjen kombėtare, gjinore dhe tė moshės nė Komunėn e Tearcės.

 

7. 2. b) Migrimet mujore-sezonale

Mė herėt migrime tė pėrkohshme sezonale tė pėpullsisė nė kėtė komunė kanė pasur drejtimin e lėvizjes drejt shteteve tė bregdetit tė ish Jugosllavisė, tani kėto lėvizje janė zvogėluar dukshėm pasi ndodhėn luftėrat me shkatėrimin e Jugosllavisė.Kėto lėvizje kushtėzohen nga faktorėt ekonomik (punėsimi, tregtia etj) dhe pėr turizėm, tani drejtimi i tyre ėshtė drejt Shqipėrisė, Turqisė dhe Malit tė Zi. Nė kėto migrime javore dhe mujore, mė herėt ishte mė e thksuar e tash mė rrallė, nga Komuna e Tearcės pėrfshiheshin edhe njė numėr i studentėve tė cilėt studionin nė Universitete tė ndryshme mbrenda dhe jashta vendit si nė: Shkup, Prishtinė, Tiranė, Sarajevė, Zagreb etj. Me hapjen e Universitetit tė Tetovės nė vitin 1994 kėto lėvizje u zvogluan. 

 

 

7. 2. c) Migrimet ditore

Numri mė i madh i popullsisė ėshtė i pėrfshirė nė migrimet ditore, nė kėto lėvizje pėrfshihen njė numėr i madh i punėtorėve, nxėnėsve, studentėve etj. Ata udhėtojnė ēdo ditė prej vendit ku jetojnė deri te vendi ku punojnė mėsojnė etj, dhe pastaj kthehen nė shtėpi.

Migrimet ditore nė komunėn e Tearcės si komunė rurale e veēuar nga qyteti, lėvizjet realizohen nė drejtimin fshat-qytet dhe anasjelltas. Punėtorėt e kėsaj komune tė cilėt janė tė angazhuar nė punė shtetėrore vendin e punės e kanė nė qytet, ato pėr ēdo dit tė punės emigrojnė prej fshati pėr nė qytet dhe kthehen prap (kėto janė numėr i vogėl). Kurse numrin mė tė madh tė punėtorėve e pėrbėjnė punėtorėt fizik tė cilėt janė tė angazhuar nė ndėrtimtari, nė bujqėsi dhe blektori, kėto kanė drejtim tjetėr tė lėvizjes prej vendit ku jetonė deri te vendi ku punojnė, arat punuese.

Frekuentimin mė tė madh tė migrimeve ditore e pėrbėjnė nxėnėsit dhe studentėt e Komunės sė Tercės. Lėvizjet e nxėnėsve tė shkollave fillore ndodhin nė mes fshatrave brenda komunės, kurse nxėnėsit e shkollave tė mesme lėvizin prej fshati nė qytet drejtė shkollave tė mesme qė janė nė Tetovė. Ndėrsa studentėt lėvizin nė drejtim tė Universitetit tė Tetovės mė shumė, UEJL_sė dhe Univesitetit tė Shkupit. Nė migrimet ditore fshat-qytet gjithashtu pėrfshihet popullata e cila emigron nė qytet mbrenda ditės pėr nevoja tė ndryshme psh nė farefisni (nė raste solemnitetesh familjare), nė spitalin e qytetit (pėr kontrollim shėndetėsorė), dhe frekuentimi mė i madh pėr nė qytet ndodh gjatė ditėve tė tregut, ku popullsia furnizohet me artikuj tė nevojshėm pėr ushhqim nga tregu i Tetovės. Popullsia e Komunės sė Tearcės emigrime ditore realizon edhe pėr rekreacion dhe pikniqe nė malin Sharr dhe gjatė stinės sė dimrit nė qendrėn turistike Kodra e Diellit, kurse gjatė verės lėvizin nė drejtim tė liqenit tė Ohrit mbrenda ditės dhe kthehen nė mbrėmje etj.

 

 

 

 

 

 

 

8. ZHVILLIMI PERSPEKTIV

 

Komuna e Tearcės i posedon tė gjitha kriteret tė cilat duhet t’i ketė njė komunė rurale, ajo pėrbėhet prej 13 vendbanimeve fshatare. Ka pozitė tė favorshme gjeografike ku pėrfshin  sipėrfaqe 136.9 km2, ėshtė e pasur edhe me toka produktive dhe kullota qė zėnė sipėrfaqe prej 4744 ha dhe 267 ha sipėrfaqe tė pyllėzuara. Popullsia qė jeton nė kėtė komunė arin numrin 22454 banorė, dendėsia 164 ban/km2 nė vitin 2002. Komuna gjendet nė nivel tė ulėt socio-ekonomik, pėr zhvillimin perspektiv tė kėsaj komune dhe banorėve qė jetojnė nė tė mund tė thuhet se duhet tė ndėrmeren masa konkrete dhe urgjente pėr zhvillimin e komunės nė tė gjitha fushat.  Pėr ngritjen e standardit ekonomik nė komunė, sė pari duhet qė t’ju jepet rėndėsi zhvillimit tė degėve ekonomike primare me tė ciat meret shumica e popullatės vendase bujqėsinė dhe blektorinė. Bujqėt dhe blektorėt duhet tė marin masa tė reja agroteknike pėr pėrparimin e tyre, kuptohet qė pėr kėtė gjė iu nevoitet ndihmė nga shteti me projekte konkrete.

Popullsia e komunės sė Tearcės ballafaqohet me numėr tė madh tė papunėsisė, duke e pasur parasysh shkallėn e papunėsisė nė vend duhet qė tė ndėrmeren masa pėr hapjen e vendeve tė punės. Komuna ka shumė  pozitė tė pėrshtatshme pėr zhvillimin e shumė degėve tė ekonomisė, pėr zhvillimin e industrisė duhet qė tė hapen reparte tė prodhimeve tė ndryshme (fabrika), ku do tė punėsoheshin njė numėr i madh i tė papunėve, kjo do tė ndihmonte nė zbutjen e papunėsisė dhe problemeve socio-ekonomike, gjithashtu do tė ndihmonte qė numėr i madh i popullatės shqiptare, tė cilėt emigrojnė nė botėn e jashtme pėr ēėshtje tė punėsimit, tė mos largohen nga vendi dhe tė sigurojnė tė ardhura personale nė vend. Komuna e Tearcės duhet tė planifikojė pėr jetėn shoqėrore, kulturore dhe sportive, nė komunė mungojnė sallat dhe fushat sportive tė cilat duhet tė ndėrtohen pėr aktivitete sportive, duhet qė tė ndėrtohen shtėpi kulture, komuna ka vende tė pėrshtatshme nė malin Sharr pėr regullimmin e parqeve pėr rekreacion, pikniqe etj. 

Pėr grupmoshėn e re tė popullsisė (0-14 vite) nė komunė duhet tė ndėrtohen ēerdhe pėr kujdesjen dhe edukimin e fėmijėve. Pėr grupmoshėn e mesme (15-59 vite) duhet qė tė ndėrtohen objekte kulturore, sportive, ka nevojė pėr hapjen e njė shkolle tė mesme dhe njė biblioteke tė pasur me literaturė. Pėr grupmoshėn e vjetėr (mbi 60 vite) duhet tė mendohet nė ndėrtimin e shtėpive pėr ruajtjen dhe kujdesjen e pleqėve.

Komuna e Tearcės ka edhe shumė nevoja tjera ekonomike pėr tė ardhmen e saj, pėr tu zhvilluar komuna kuptohet qė ėshtė ngushtė e lidhur edhe me zhvillimin e shtetit nė pėrgjithėsi. Shpresohet pėr njė tė ardhme mė tė mirė pėr tė gjitha komunat nė R M-sė. Me implementimin e marveshjes Kornizė tė Ohrit e cila ėshtė nė fazėn pėrfundimtare ku parashihet ligji pėr vetadministrim lokal, sigurisht qė do tė ndikoj pozitivisht nė rritjen e ingerencave tė komunave dhe pėrmirėsimin e standardit socio-ekonomik. 

 

 

 

LITERATURA

 

1.     Historia e popullit shqiptarė, Tiranė, 1994.

2.     Shtypja dhe rezistenca e shqiptarėve nė Maqedoni, Manastir, 1996

3.     Dr.sc.prof. Vebi Xhemaili: Shqiptarėt e Pollogut pėr ēlirim dhe bashkim kombėtarė 1912-1918, Tetovė, 2003.

4.     Dr. Tefik basha. Karakteristikat demografike tė lėvizjes natyrore tė popullsisė nė gjithė hapsirėn etnike shqiptare nė Ballkan, Shkodėr, 1995.

5.     Prof. Mr. Fauzi Skenderi: Popullsia e Pollogut tė poshtėm, Tetovė, 2000.

6.     Prof. Mr. Fauzi Skenderi: Pikpamjet demografike tė popullsisėse komunės sė Bėrvenicės, Tetovė 2002.

7.     Simpozium shkencor: Pollogu nėpėr shekuj, Tetovė, 1994.

8.     Prof.Dr. Asllan Pushka: Aspektet gjeopopullative nė Kosovė dhe rreth saj, prishtinė, 2000.

9.     Jovan Trifunovski: POLLOG, Skopje,1972.

10.            Jovan Pavlovski & Zivko Stefanovski: Tetovo i okolinata, Tetovo,1982.

11.            Mitko Panov: Enciklopedija na selata vo Republika Makedonija, Skopje, 1998.

 


 

1 “Historie e Popullit Shqiptarė” Tiranė 1994.

2 “Pollogu nėpėr shekuj”  simpozium shkencorė Tetovė 1994.

3 “Shrypja dhe rezistenca e shqiptarėve nė Maqedoni”  Manastir 1996.

4  Intervistė me z. Isa Isai arsimtarė i historisė.

5 Nė Komunėn e Tearcės.

6 “POLLOG” 1972 Skopje Jovan Trifunovski.

7 Ismet Krosi “FAKTI” e mėrkurė 2 tetorė 2002.

8 “Historia e popullit shqiptarė” 1994 Tiranė.

9 Intervistė me z. Isa Isai arsimtarė i historisė.

10 Arkivi historik Tetovė.

11 Enti pėr punėsim Tetovė.